Jei buvote Berlyne, stl360hbw bet nė karto neragavote stl360hbw pačių egzotiškiausių pasaulio virtuvių Kreuzberge, vadinasi, jūs nė velnio nemėgstate gerai ir skaniai pavalgyti. Kreuzbergas kiekvieno save gerbiančio degustatoriaus, ragautojo stl360hbw ar net gurmano rojus. Tailandas, Turkija, Indija, Kinija, Vietnamas, Japonija, Brazilija, Marokas ir dar dešimtys kitų pasaulio virtuvių ten, rodos, arčiau nei galėtų būti.
Visas rajonas nusagstytas mažytėmis užeigėlėmis, stl360hbw restoranais stl360hbw ir kavinukėmis, nuo kiekvienų durų šypsosi jų šeimininkas. Ir, jeigu skeptiškai suburbėsite, jog nė velnio ten nėra autentikos tikrai klystate. Egzotiką stl360hbw ir tradicijų laikymąsi garantuoja Berlyno imigrantai (gal vieną dieną greta jų įsikurs ir lietuviška cepelininė, lankytojus viliosianti iškaboje pavaizduota ir taip užsieniečius stl360hbw stebinančia pink soup aka šaltibarščiais?). stl360hbw Jie, atidirbę kiek juodesnius darbus, steigia savo versliukus, maitinančius juos ir pačius berlyniečius.
Kreuzbergas gana ilgai buvo niekuo neišsiskiriantis, stl360hbw imigrantų iš visų pasaulio kraštų (daugiausia turkų) stl360hbw perpildytas rajonas. Sako, jog jo būta ir kiek pavojingo. Tačiau dabar tai vieta, į kurią būriais traukia tiek vietiniai stl360hbw vokiečiai, tiek ir turistai.
Pirmiausia Kreuzberge mes išbandėm kebabą. Vienok, plačiausiai pasaulyje paplitusi jo forma išrasta ne kur kitur, o Berlyne. Turkišku kebabu jį galima vadinti tik tiek, kiek laurų norisi atiduoti jo išradėjui turkui. Į rytines pamainas skubančioms pirmosioms turkų imigrantų bangoms reikėjo pasiūlyti kažką tradiciško, bet suvalgyti tai reikėjo greitai, o geriausia pakeliui į darbą. Taip atsirado pakepinti mėsos gabaliukai, su šiek tiek daržovių, įkraunami į pitą arba susukami lavaše.
Tiesa, jei skeptiškai reaguojate į kebabą, nes dažniausiai jį ragaujate paryčiais išsivarčius iš artimiausio baro Kreuzberge esantis Mustafa s Gemuse Kebap kioskelis gali jus nustebinti. Tiesa, pirmiausia, kad jo paragautumėte, reikės atstovėti kokių 10 15 metrų eilėje. Beje, jį rasite Mehringdamm gatvėje, visai šalia Mehringdamm uban o stotelės.
O tada pasiruoškite nustebti. Skonių subtilumas ir įvairovė gali pakirsti stl360hbw kojas. Visų pirma, mėsa tikra, o ne įvairių mėsos likučių, riebalų ir kremzlių malinys. Iškepusi ji trumpai dar patroškinama su cukinija, baklažanais, morkomis ir pomidorais, kartas nuo karto šliūkštelint barbekiu padažo. Tuomet ji keliauja į pitą (rekomenduojame rinktis ją, o ne lavašą), paskirstant troškintas daržoves ir mėsą vienoje jos pusėje. Į kitą pitos pusę prikraunama smulkiai kapotų šviežių daržovių, o ant viršaus baltas turkiškas sūris (kiek panašus į graikišką fetą) su mėtomis.
Patikėkit, tai geriau nei galima stl360hbw įsivaizduoti. Prisiragavus majonezo ir kečupo prifarširuotų lietuviškų kebabų Mustafa s Gemuse Kebap nustebino stl360hbw taip, kad paskutiąją lankymosi Berlyne dieną skubėjome paragauti jo dar kartą ir kone pavėlavome į autobusą. Tiesa, būtų buvę gana juokinga likti Berlyne kiek ilgiau ir negrįžti namo vien dėl to, kad velniškai norėjosi kebabo stl360hbw
Antroji Degustatorių komandos pašlovinta Kreusbergo vieta tailandietiškas restoranas Phuket (rodos, jis buvo Bergmann stl360hbw gatvėje, tiesa, dabar prisiminti tai jau gana sunku). Įspūdingas tiek savo interjeru, tiek tailandiečių padavėjų šypsenomis, tiek ir meniu. Ragavome vištieną ir antieną. Kiekvieno patiekalo kaina 8 eurai. Tiesa, lėkštes teko palikti pilnas, nes porcijos buvo neįmanomo dydžio ir, matyt, vieną patiekalą reikėjo skaičiuoti dviems.
Daug pasakoti nėra ką. Dar ir todėl, kad tikrai nesam tailandietiško stl360hbw maisto ekspertai. Tiesiog stl360hbw netenka jo paragauti dažnai. Bet puiku, skanu, įdomu (o dar tas mielas tailandietiškas akcentas, besišypsančios padavėjos akys ir paslaugumas). Gerai pagaminta stl360hbw mėsa, daug daržovių ir skanus padažas. Patiekiama be garnyro, todėl ryžius reikia užsisakinėti atskirai. Vėlgi, vienas ryžių dubuo dviems asmenims.
Dar stl360hbw Kreuzberge nusprendėme išbandyti Brazilijos stl360hbw virtuvę restorane Cafe do Brazil (visai ant Mehringdamm ir Kreuzbergstrase gatvių kampo). Į rankas gavę vokišką ir ispanišką meniu, o greta angliškai nekalbantį brazilą padavėją, maistą rinkomės principu kur bedu pirštu, stl360hbw tą valgau . Tiesa, paskutinę akimirką akis užklydo už kažin kokio rinkinio dviems žmonėms. Nusprendę, kad ragaudami rinkinį išbandysime daugiau skirtingų patiekalų (nors ir ne iki galo supratome kokių) stl360hbw ėmėmės jo. Kaina 16 eurų.
Laukti teko ilgai. Bet kai po trumpos pertraukėlės su dūmu iš lietingos gatvės grįžome prie savo staliuko lengvai aiktelėjome. Per visą stalą driekėsi milžiniška lėkšte, kurioje: dvi geros krūvelės daržovių, aštuoni vištienos sparneliai, dvi buritos, du jautienos iešmeliai ir auksaspalviai bulvių ketvirčiai. Ir dar nachos. Greta trys padažai. Guakamolė, aštrus čili bei švelnus greitinės pagrindo padažas.
Mėsą mes mėgstame. Grill stiliaus mėsą dar labiau. Aštriai irgi mėgstame, todėl, tikriausiai, jau suprantate, kad laimės indeksas kybojo kažkur pa
No comments:
Post a Comment